Kai ilsis angelai

Šią knygą būtinai privalo perskaityti ir paaugliai, ir suaugusieji. Paaugliai – dėl to, kad suprastų, jog jie yra žmonės kaip ir visi kiti. Niekas nemylės jų vien todėl, kad yra šiek tiek jaunesni. Jie gali džiuginti, linksminti, erzinti, pykinti kaip ir kiti. Suaugusieji – dėl to, kad knyga atskleidžia labai svarbų dalyką apie vaikus: vaikas yra unikalus kaip kiekvienas žmogus.
„Kai ilsis angelai“ nepaliks abejingų skaitytojų – nei paauglių, kuriems knyga skirta, nei jų tėvų ir ypač mokytojų, nes veiksmas vyksta dažniausiai klasėje. Bet sprendžiamos problemos – ne tik „mokyklinės“.
Ketvirtokė Alina, kurios vardu parašyta knyga, neturi tėčio. Ir jos draugės Natašos tėvas paliko šeimą. Jų sielos, anot mokytojos Marsemos, „perplėštos pusiau“. Tačiau tai praeina, užgyja, ir galima viską ištaisyti. Ir pirmiausia vaikų sielas „taisyti“ bando ši mokytoja – savo kūrybingais ir netradiciniais auklėjimo bei mokymo metodais. Jos vaikai – patys paprasčiausi, gyvenantys greta. Vienas yra iš išsiskyrusios šeimos, kitam – atvirkščiai – viskas gerai, trečias pagyrūnas, ketvirtas įžūlus, penktas vagia iš mokytojos piniginės, bet visiems pasisekė – jiems teko jautri ir suprantanti mokytoja. Jie rado raktą į mokyklos lobių skrynią, pravėrė nematomas duris.

Už šią knygą autorė pelnė Rusijos nacionalinę vaikų literatūros premiją ir daug kitų apdovanojimų